Muzikos terapijos įtaka žmogaus organizmui

   Muzikos įtaka kūnui labai plati. Jis gali skatinti intelektualinę veiklą, palaikyti įkvėpimą, ugdyti estetines vaiko savybes. Harmoninga muzika geba sutelkti moksleivių dėmesį ir padeda greitai įsiminti naują medžiagą. Muzikos terapija padeda suvokti muzikos kalbą, įvairius garsus, ritmus, melodijas, tempą, tembrą, režimą, turi psichologinį ir fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Štai kodėl vaikams svarbu klausytis skirtingos muzikos - tai turės teigiamos įtakos žmogaus emocinės būsenos raidai.

    Kodėl reikalinga muzikos terapija? Muzikos terapija teigiamai veikia ne tik vaikų, bet ir bet kurio žmogaus kūną ir sielą, nepaisant jo amžiaus ir galimybių.

Daugelis žmonių klausosi muzikos dirbdami namų ruošos darbus, gamindami maistą ar dirbdami sode.

Muzika dažnai siejama su nuotaika, kai mėgstama daina gali pakelti  nuotaiką, suteikti energijos ir padėti atsipalaiduoti. 
Visos muzikos formos turi gydomąją naudą, 
nors kiekvieno asmeniškai prie širdies artima muzika yra pati veiksmingiausia. 
Muzika gali pakeisti sąmonės būseną, padėti atskleisti užslėptas emocines reakcijas, 
skatinti kūrybiškumą. 
Muzika taip pat gali būti naudojama pamokų metu, siekiant padėti vaikams tobulinti skaitymo ir kalbėjimo įgūdžius.

   Muzikos terapija moko ne tik klausytis gyvos ir įrašytos ar atliekamos muzikos, bet ir kaip į ją aktyviai reaguoti.

Muzikos terapijos diskusijos padeda mokiniams išmokti išreikšti save socialiai

priimtinais būdais, geriau suprasti savo asmenines problemas, o galbūt net rasti joms sprendimus.

Muzikos terapija gali būti naudojama nerimui ir stresui sumažinti.

   Muzikos ir garso terapija gali padėti žmonėms, turintiems mokymosi sutrikimų, psichikos sveikatos sutrikimų, silpnaprotystės, smegenų traumų (insultą ir kt.), autizmą ir kalbos sutrikimų.
Tai metodas, kai muzika naudojama kaip emocinės sferos sutrikimų, elgesio, bendravimo problemų, baimių, taip pat įvairių įgimtų, įgytų ir psichologinių ligų koregavimo priemonė.
Nebūtina turėti ,,ausies“ muzikai ar muzikos terapeuto išsilavinimo, kad pasiekti gerų rezultatų.

   Muzikos terapija turi teigiamą poveikį kiekvienam, nepaisant jo muzikinio skonio, įgūdžių ar muzikos supratimo. Muzikos terapija veiksmingiausia, kai žmonės klausosi savo pasirinktos muzikos.

Muzikos terapijos privalumai:

• mažina stresą

• gerina atmintį

• gali būti naudojama kaip viena iš fizinės reabilitacijos priemonių

• gerina bendravimo įgūdžius

• mažina skausmą

• stiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų.

   Skirtingi muzikos žanrai sukelia skirtingus neurologinius dirgiklius. Pavyzdžiui, klasikinė muzika suteikia komforto ir atsipalaidavimo, o roko muzika, priešingai, gali sukelti diskomfortą. Dėl dirginančio muzikos pobūdžio širdies plakimas padažnėja ir tampa silpnesnis.  Atskiri muzikos elementai, sudarantys muzikos kalbą, turi tiesioginį poveikį įvairioms žmogaus kūno sistemoms. Jei muzikos ritmas skamba rečiau nei pulso ritmas, tai melodija atpalaiduos kūną, švelnūs ritmai ramina, o jei greitesni už pulsą, atsiranda jaudinantis efektas. Greiti pulsuojantys ritmai gali sukelti neigiamas emocijas. Liūdnos, minorinės tonacijos turi sunkinantį, slegiantį poveikį, džiaugsmingos, didingos  – pakelia nuotaiką, didina kraujospūdį, raumenų tonusą. Taip pat labai svarbios tokios savybės kaip disonansai – neharmoningi garsų deriniai, jie jaudina, erzina, o harmoningi garsų deriniai – jie priešingai, ramina, sukuria malonų jausmą. Pavyzdžiui, roko muzikai būdingas dažnas disonansas, netaisyklingi ritmai, formos trūkumas ir labai garsi dinamika, o tai gali turėti destruktyvų poveikį smegenims.

   Muzikos terapija paremta reikiamų melodijų ir garsų parinkimu, kurių pagalba galima teigiamai paveikti žmogaus organizmą. Tai prisideda prie bendros sveikatos, geresnės savijautos, 
geresnės nuotaikos ir geresnių rezultatų. Šis metodas leidžia naudoti muziką kaip priemonę, užtikrinančią vaikų būsenos harmonizavimą: mažinančią įtampą, nuovargį, didinančią emocinį tonusą, 
koreguojančią vaikų asmeninio vystymosi ir psichoemocinės būklės nukrypimus.

 Štai keletas patarimų, kaip naudoti muzikines kompozicijas įvairiomis progomis.

Muzikos klausymas gali sumažinti nerimo ir nesaugumo jausmą. Jums padės pagrindinės melodijos, kurios tempas yra žemesnis nei vidutinis. 
Liaudies ir vaikiška muzika suteikia saugumo jausmą. Gerą efektą gali turėti etninės kompozicijos ir klasika: Šopenas – „Mazurkos“ ir „Preliudai“, Štrausas – „Valsai“ ir „Polkos“ ir kt.

   Hiperaktyviems vaikams naudinga dažnai ir ilgai klausytis ramios, tylios muzikos. Paprastai padeda klasika: Bethovenas - „Moonlight Sonata“ (Menesienos sonata), „Elise“ (Elizai).

   Fleitos, smuiko ir fortepijono garsai atpalaiduoja ir ramina. Gamtos garsai (jūros, miško ošimas) ir valsai (sūkuriuojantis ritmas – trys ketvirtadaliai) suteikia raminamąjį poveikį. 
Klasika: Vivaldi siuita „Metų laikai“, Brahmso „Lopšinė“, Schuberto „Ave Maria“, Šopeno „Noktiurnai“, Debussy „Mėnulio šviesa“.

Depresiją padės įveikti smuiko ir bažnytinė muzika, klasika: Mocarto, Hendelio, Bizet, Liszto, Čaikovskio kūriniai.

   Norint pakelti bendrą gyvybingumą, pagerinti savijautą ir aktyvumą, reikia ritmingos, gaivinančios muzikos. Galite naudoti įvairius maršus: jų klausantis sustiprėja normalus ramios būsenos 
žmogaus širdies ritmas, kuris turi gaivinantį, mobilizuojantį poveikį.

   PATARIMAS : muzikos pamokų metu rekomenduoju klausytis muzikos nuo 5 iki 15 minučių, į kurią gali būti įtraukta dailės terapija arba 
visų rūšių ritminiai judesiai, ritminiai žaidimiai. Norint suprasti muzikos kalbą, reikia jos ne tik klausytis, bet ir piešti. Muzikiniai garsai atitinka tam tikras spalvas. 
Muziką galite piešti spalvingomis dėmėmis, potėpiais, kurių spalvinė gama priklausys nuo požiūrio į kūrinį, nuotaikos, vyraujančios emocijos. 
Bendravimas ir menų integravimas su muzika išmokys įsiklausyti ir klausytis muzikos. 
Svarbu išmokyti mokinius suprasti muzikinę kalbą ir ją naudojant išreikšti save. Muzikos mokytojui geriausia iš anksto namuose pasiklausyti reikalingų kūrinių.

   Rekomenduokite mokiniams klausantis muzikos nesusikoncentruoti ties tuo, kas nesuprantama, o įjungus lengvą muziką tiesiog atlikti įprastus buities darbus (pvz: namų ruošos darbus). 
Dar geriau, užsiimkite maloniais dalykais, pavyzdžiui, žiūrėkite žurnalus, nuotraukas,  žaiskite stalo žaidimus, laistykite gėles (augalai taip pat reaguoja į muiką, 
kuri dažniausiai skamba namuose), mokykitės arba žaiskite.