Šiomis dienomis profesionalumas yra svarbus visose profesinėse srityse. Profesionalumo pagrindas – asmens savarankiško darbo indėlis į savo specializaciją, naujovių, subtilybių, galimybių ieškojimas. Savarankiškas darbas suteikia pagrindą teisingam tolimesniam mokymuisi ir padeda siekti geresnių rezultatų ateityje. Įprotis mokytis savarankiškai formuojamas nuo pirmųjų pamokų, kuris yra svarbus visą muzikanto karjerą. Nors savarankiškas darbas muzikantui yra savaime suprantamas reiškinys, kaip pradėti vaikui, kuris neturi bazinių žinių, mokytis savarankiškai?
Norint, kad mokinys pasiektų maksimalių rezultatų, neužtenka darbo su mokytoju pamokos metu. Produktyvumui užtikrinti, mokinys turi dirbti savarankiškai ir atlikti skirtas užduotis, tačiau ne mažiau svarbu yra tai, kaip mokinys dirba be mokytojo priežiūros. Pradiniame muzikos mokymosi etape ypatingai svarbu mokėti teisingai dirbti savarankiškai. Didelis kiekis naujos informacijos, kuris turi būti suprastas ir įgyvendintas gali tapti nemenku iššūkiu, vaikui, kuris neseniai pradėjo muzikinį kelią. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė, pedagoginės psichologijos specialistė Laura Dubosaitė yra pasakiusi : „viena iš sudedamųjų muzikos mokytojo darbo dalių yra jo gebėjimas organizuoti mokinių savarankišką darbą. Akivaizdu, kad muzikavimo įgūdžiams suformuoti ir jiems įtvirtinti reikia daugkartinio jų kartojimo, praktikos, todėl neužtenka su mokiniais dirbti vien per pamokas, o tenka reikalauti, kad mokiniai dirbtų ir savarankiškai namuose.“ Pradedančiajam muzikantui sunku įsivaizduoti, kaip be mokytojo vyksta ši veikla. Tačiau apie šį pradinį muzikos mokymosi periodą yra per mažai kalbama, nes tai suvokiama kaip akivaizdus dalykas. Vaikui, kuris neturi paprasčiausių muzikavimo, rutinos planavimo ir laiko paskirstymo užduotims įgūdžių tai tampa nesuprantamu procesu, todėl mokiniui reikia sudaryti visas palankiausias sąlygas ir aplinkybes šio proceso pradžiai. Mokinio žinių, kaip reikia savarankiškai mokytis ir atlikti užduotis namuose, stoka ne tik neleidžia vystytis pažangumui, bet ir neteikia realios naudos. Pradiniame muzikos mokymosi etape formuojasi visi įpročiai ir įgūdžiai, kurie yra pritaikomi per visą muzikanto karjerą, tačiau dažniausiai savarankiškas darbas su pradedančiaisiais muzikantais yra visiškai neakcentuojamas, nors jo nauda visiems suprantama. Mokiniui neužtenka pasakyti, kokias vietas jis turi pasimokyti pats, jis turi žinoti, kaip pačiam tobulinti sunkumus sukeliančias kūrinio vietas bei suprasti šio darbo naudą bei eigą. Mokiniai, neturintys žinių apie savarankišką mokymąsi, ne tik kad neskatina savo darbo proceso eigos, bet gali jį ir prailginti.
Savarankiškas darbas negali vykti be teorinių žinių. Pradžioje tai gaunama per komunikaciją tarp mokinio ir mokytojo, todėl labai svarbu, kad iškilus neaiškumams jie būtų sprendžiami. Nors natūralu, kad mokinys, kuriam instrumento ar balso valdymas yra nauja patirtis, ne visada sugebės ar išdrįs užduoti klausimus, todėl mokytojo pareiga – paaiškinti kas ir kodėl, kokiu principu veikia, kokios to priežastys, neužtenka žinoti, kaip tam tikras veiksmas turi būti atliekamas. Teorinės praktikos žinios apima ir fiziologinius judesius, pojūčius, veiksmus, taip pat – sąvokas, kontekstą ir laviną bendrą muzikinį išsilavinimą. Kiekvienas veiksmas turi turėti paaiškinimą, tuomet užtikrinamas sklandus ir kokybiškas savarankiškas darbas bei produktyvesnis darbas su mokytoju, o aukščiausias savarankiško darbo rezultatas pasiekiamas sugretinant motorinius technikos veiksmus su teorinėmis žiniomis.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad savarankiškas darbas formuoja asmens, kaip atlikėjo, kūrybinę pusę. Tai procesas, pasireiškiantis trimis darbo tipais: kūrybiniu (atskleidžia atlikėjo interpretacinius sugebėjimus, muzikinio laisvumo plėtotę), pažintiniu paieškų (apima techninių galimybių paaiškinimus ir taip pat interpretacinių elementų paiešką) ir reproduktyviniu (jau sukauptų žinių plėtojimas, pritaikymas/interpretavimas). Todėl svarbu, kad muzikuoti pradėjęs asmuo jau nuo pradinių klasių būtų mokomas to siekti, nors galimybės dar būna gan ribotos. Būtent pradinis muzikos mokymosi etapas – tai laikas, kai formuojasi ir vaiko asmenybė, vyksta paties, kaip asmens paieškos. Tokio amžiaus tarpsnio vaikai yra labai imlūs naujai informacijai. Kuomet vaikas nežino, ką ir kaip konkrečiai jam reikia mokytis, gali būti užfiksuojami klaidingi grojimo elementai.
Taigi, savarankiško darbo procesas yra neabejotinai svarbus elementas, kuris yra neatsiejamas mokymosi grandyje. Tik savarankiško darbo metu, smuikininkas ar bet kuris instrumentalistas pažįsta savo instrumentą, lavina gebėjimus, ugdo ištvermę ir pildo teorines ir praktines atlikimo žinias. Nuo pirmųjų pamokų vaikas turi būti skatinamas planuoti savo laiką, ugdyti savikontrolę ir suprasti esminius savarankiško darbo principus. Nežinant užduočių paskirties, darbas yra bereikšmis ir nenaudingas. Kai šiame procese yra daug nežinomybės, daugiau ir rizikos mokiniui mokytis klaidingai, kas prailgina mokymosi procesą. Savarankiško darbo nauda yra neabejotina, nors pradžioje kelianti daugybę klausimų ir iššūkių. Svarbu tai, kad mokinys nesijaustų šiame periode vienas ir rastų atsakymus į jo abejones.
Straipsnį parengė Šalčininkų r. Eišiškių muzikos mokyklos
vyr. mokytoja Elvyra Savickaja
