Nuotolinis ugdymas – ar įmanoma sukurti ryšį su vaiku „per kompiuterį“ ??

2019 metais prasidėjusi pasaulinė pandemija ir visuotiniai ribojimai privertė kontaktines pamokas perkelti į nuotoliniu būdu vykdomą ugdymą. Tai sukėlė daugybinius padarinius ugdymo strategijoms, pedagogų ir mokinių motyvacijai, keitėsi ir mokinių tėvų ar globėjų kasdienybė, jiems teko dar intensyviau įsitraukti į mokymo procesą, palaikyti abiejų pusių, pedagogo ir mokinio, ryšį bei gerinti jų kontaktavimo galimybes. Pedagogai susidūrė su kintančia mokinių motyvacija, tad buvo priversti ieškoti naujų metodų bei jų pritaikymo veiksnumo be fizinio kontakto galimybės. Skirtingo amžiaus mokytojai ne visada sklandžiai gebėjo naudotis technologijomis, rasti savo darbui tinkamas programas, Švietimo ir Mokslo ministerijos bei mokyklų siūlymai bei mokymai buvo pateikti pavėluotai, tad darbuotojai turėjo savarankiškai ieškoti jiems ir mokiniams tinkamų būdų. Tiek pradiniame, tiek tolimesniame muzikos mokyme pedagogo ir ugdytinio ryšys turi ypatingą reikšmę. Pirmoje pamokoje mokytojas ne tik prisistato pasakydamas savo vardą, amžių ir susipažįsta su mokiniu paviršutiniškai, bet taip pat atidžiai analizuoja savo būsimą auklėtinį, stebi jo kūno kalbą, emocijas, reakciją į mokytoją, instrumentą, jo skambėjimą. Visą šį pažinimo procesą akcentavo ir žymi pedagogė, autorė L. Drąsutienė, teigdama, kad „pedagogas organizuoja visą mokymo procesą: jis turi ne tik gerai pažinti savo mokinio charakterį, įvertinti jo gabumus, bet ir domėtis mokinio namų aplinka, jo darbo sąlygomis, tėvų požiūriu į muziką.”, taigi tam, kad tinkamai įvertintume mokinio motyvaciją, jo siekius ir norus, reikia kuo visapusiškiau jį pažinti, kurti glaudų ryšį, o to siekiant reikalingas ne tik gyvas bendravimas su mokiniu, bet ir su jo tėvais. Pamokoms persikėlus į nuotolį ir dirbant ne kontaktiniu būdu, visas pažinimo procesas tapo labiau komplikuotas, mokytojui tapo ypač sunku sekti vaiko emocijas, pažinti jį bei jo aplinką. Daugumą mokinių į pamokas atlydi tėvai, tad tai būna puiki proga geriau pažinti ir tėvus. Pamokoms vykstant nuotoliniu būdu dauguma tėvų, išmokę vaikus savarankiškai naudotis technologijomis, atsitraukė nuo mokymo proceso, kontaktavimą su mokytoju stipriai sumažino, tad bendravimas vyko tik mokytojo iniciatyva ir taipogi tik telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Nuotolinio ugdymo metu mokinys ir mokytojas tolo vienas nuo kito, o tai lėmė ir didelį mokinių praradimą neformaliojo ugdymo srityje, tad grįžus prie kontaktinių pamokų, klasės nebeužsipildė taip gausiai kaip anksčiau, o mokinių motyvacija stipriai krito. Nepaisant visų praradimų, grįžus į mokyklas mokytojai ir vėl uoliai stengėsi kurti ryšį, pažinti vaikus, o vaikai pedagogus, na o pamokos tapo daug inovatyvesnė irįtraukesnės. Nuotolinis ugdymas puikiai mums parodė, kaip svarbu yra gyvas bendravimas, bendrystė ir socialiai aktyvus gyvenimas.

Straipsnį parengė Šalčininkų rajono, Eišiškių muzikos mokyklos
vyr. mokytoja Elvyra Savickaja