Smuiko

              Smuikas – pasirodė šiaurės Italijoje ankstyvame XIV a. Manoma, kad pirmieji smuikų gamintojai sudėjo tris skirtingus to meto muzikinių instrumentų tipus: senovinį tristygį smuiką, naudotą nuo X a., Renesanso fidelį ir lyrą da braccio. Indijos ravanastroną irgi galima laikyti smuiko pirmtaku. Pirmasis tikslus instrumento apibrėžimas, aprašant ir jo skambesį, pasirodė Epitome musical rubrikoje Jambe de fer žurnale, išleistame Lione 1556-ais. Tuo laiku smuikas plito po Europą.

              Pirmąjį „teisingą“ smuiką sukonstravo Andrea Amati XIV a. viduryje, vykdydamas Medici šeimos užsakymą. Jie norėjo, kad jis pagamintų instrumentą gatvės muzikantams, kuris skambėtų panašiai kaip liutnia, tuo metu labai populiari tarp didikų. Smuikas netrukus tapo populiarus ir tarp gatvės muzikantų, ir tarp didikų, remiantis tuo, kad pats Prancūzijos karalius Karolis IX XVI-ame a. paprašė Amati pastatyti pilną orkestrą.

              Seniausias išlikęs smuikas, kurio datą galima rasti viduje, yra „Karolis IX“ (Charles IX), pagamintas Andrea Amati Kremonoje 1564-ais. „Mesijas“ arba „Le Messie“ (taip pat žinomas kaip Salabue), kurį 1761 m. pagamino Antonijus Stradivarijus, išlieka pirmykščiu smuiku, kuris dar niekad nebuvo panaudotas.

            Smuiko specialybės mokytis rekomenduojama 7-8 metų vaikams.

            Pradinio ugdymo programoje muzikavimo dalykas padeda susipažinti su instrumento technika, meninės išraiškos priemonėmis, mokiniui renkantis smuiką.

            Pagrindinio ugdymo programoje muzikavimo dalykas plėtoja muzikavimo, instrumento technologijos pažinimo ir muzikinės saviraiškos galimybes. Rekomenduojama dalykų programas derinti su mokyklos mokomųjų kolektyvų programomis.

            Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimties galias, padėti mokiniams įgyti instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atsiskleisti.

            Muzikavimo uždaviniai:

  • gilinti muzikinius gebėjimus ir kūrybiškumą;
  • tobulinti instrumento valdymo įgūdžius;
  • tobulinti instrumento valdymo įgūdžius, muzikinės kalbos vartojimą;
  • skatinti emocinius, kūrybinius išgyvenimus ir aktyvų dalyvavimą muzikinėje veikloje.

           Mokinių žinios, gebėjimai ir grojimo įgūdžiai vertinami 10 balų sistema. Kiekvienas skyrius turi aprašytus vertinimo kriterijus. Dalyko mokytojas informuoja mokinius, kaip bus vertinamas jų grojimas.

           Keliamieji egzaminai laikomi baigus pradinio ugdymo 4-tą klasę, baigiamieji – pagrindinio ugdymo 4-tą klasę.

           Apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus pranešama tėvams užrašais pažymių knygelėje, per klasės tėvų susirinkimus.

           Mokyklos tarybos sprendimu už gerą darbą arba pasiektus rezultatus mokiniai gali būti apdovanoti ir vertingais prizais.

           Mokiniams, baigusiems muzikinio ugdymo branduolį ir išlaikiusiems baigiamuosius egzaminus, išduodami Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto pavyzdžio Neformaliojo ugdymo pažymėjimai. Pažymėjime turi būti nurodyta mokymosi trukmė, programos pavadinimas, apimtis ir įvertinimas.

            Mūsų mokykloje smuiko specialybės moko vyr. mokytoja Romualda Pridotkienė.

Kontaktai

Šalčininkų r. Eišiškių Muzikos Mokykla

Jono Pauliaus II g. 28A, Eišiškės, Šalčininkų r.


Telefonas: 8 380 56220

El.p.: eisiskiu.muzikos.mokykla@gmail.com


Įm. kodas: 191417385

Rašykite mums